rytlukis

Sausio 1. Naujieji metai. Respublikinio alkoholizmo diena.

Sausio 2. Ištvermingųjų diena. Didžioji Latvijos gyventojų dalis be plionkės.

Sausio 3. Regeneracijos diena.

Sausio 13. Senieji Naujieji metai. Sutrumpintas Sausio 1-3 pakartojimas.

Sausio 20. Mūšio ant barikadų atminimo diena. Visi choru prisimena tai, kaip lengvosiomis mašinomis tvėrė Rygos gatves, kad nepravažiuotų rusų tankai. Visi choru nutyli tai, kad tankai išvis neatvažiavo, o ir nesiruošė. Visi su nostalgija prisimena Sausio 1-7, kai kas kartoja.

Sausio 24. Kartojama Sausio 3.

Sausio 26. Latvijos juridinio pripažinimo šventė. Labai slapta šventė. Švenčia tik politikai (kartoja Sausio 1-7). Liaudis apie šventę nežino.

Vasario 14. To paties Valentino diena. Gryninama Latvijos tautinė sudėtis latvių skaičiaus didinimo būdu.

Vasario 23. Tarybinės Armijos diena. Švenčia tik civiliai. Sėdima virtuvėje ir prisimenama šauni armijinė jaunystė. Neoficialus "Den` mužika".

Kovo 8. Moters diena. Visi viengungiai rodo liežuvį vedusiems.

Kovo 25. Komunistinio genocido atminties diena. Jos metu visi prisimena, kad prie TSRS buvo geriau. Kai kas puolęs į neviltį kartoja Sausio 2.

Balandžio 13. Liela piektdiena. Supratot ką reiškia? Latviai irgi ne. Dėl viso pikto, einama į bažnyčią.

Balandžio 15-16. Velykos. Kultūrinio Latvijos paveldo diena. Visi bergždžiai bando sugalvoti, kas yra Latvijos kultūrinis paveldas. Iš nevilties dažo kiaušinius. Daugiausia vištų.

Balandžio 22. Lenino gimimo diena. Komunistai ekstazėj, patriotai siunta, latviai "prikalyvajutsia".

Balandžio 24. Hitlerio gimtadienis. Komunistai dar be plionkės iš po Balandžio 22, fašistai ekstazėj, latviai vis dar "prikalyvajutsia", bet jau mažiau.

Gegužės 1. Darbo šventė. Nieks nedirba.

Gegužės 4. Nepriklausomybės diena. Niekas nešvenčia, išskyrus politikus, kurie šią dieną bando kelti latvių tautinę savimonę.

Gegužės 9. Europos diena + Pergalės diena rusakalbiams. Visi bando apsispręsti, kurią šventę švęsti. Rezultate visi geria. Ypač aktyvūs veteranai.

Gegužės 13. Motinos diena. Niekas nešvenčia, visi išlaiko rimtį. "Po materi" siuntinėjama bendra tvarka, tik intensyviau.

Birželio 3. Vasaros diena. Šventė atėjo iš Estijos, todėl švenčiama ne Birželio 1.

Birželio 14. Dar viena komunistinio genocido diena. Pakartojimas, kad prie TSRS buvo geriau, skirtas tiems, kam nedaėjo Kovo 25.

Birželio 23. Ligo (lygiadienis). Alaus gėrimo diena. Visi, kaip ir normalūs žmonės Lietuvoje, šokinėja per/į laužus, skirtingalytėmis poromis landžioja po atkampias vietas su atmazu, vaizduodami, kad ieško paparčio žiedo. Kaip taisyklė, Latvijoje šią dieną lyja. Pastaroji tradicija akivaizdžiai irgi atėjo iš Lietuvos.

Birželio 24. Švento Janiso diena. Janisai stato tautai išsipagiriojimui iš po Birželio 23.

Liepos 4. Žydų genocido diena. Žydai ekstazėj, fašistai irgi. Kiti dėjo.

Rugpjūčio 11. Kovotojų už laisvę atminimo diena. Visi bergždžiai bando prisiminti, kas kovojo už Latvijos laisvę, nes pagal tautoje nusistovėjusią nuomonę, Latvija išvis laisva buvo tik kokį 15 metų 20-ajame ir kurį laiką Akmens amžiuose.

Lapkričio 11. Lachpliesa diena - Lachplešio diena, šis yra latvių nacionalinis didvyris, toks vietinis Konanas, kuris plikomis rankomis plėšė nasrus lokiams. Nacionalinis Vasario 23 analogas. Rengiami paradai ir veteranų demonstracijos. Žalieji, lokių mylėtojai ir kiti zoofilai rengia protesto akcijas.

Lapkričio 18. Latvijos Respublikos paskelbimo (?) diena. Patriotai ekstazėj, kiti prostracijoj.

Gruodžio 24. Kalėdos. Naujųjų metų repeticija.